Metalas. Lietuviškas. Jis, žinoma, buvo, yra ir bus. Tiesa, esamuoju
laiku jis egzistuoja gana kukliais kiekiais, todėl idėja surengti
pakankamai rimtą ir kokybišką koncertą, kurio programą sudarytų vien
vietiniai kolektyvai, yra verta pagarbos. Ir palaikė ją labai net
nemažas kiekis trankios muzikos entuziastų. „Juodasis penktadienis" į
New York klubą sutraukė iš akies 300-400 žmonių.
Stebuklų jie nepamatė. Grupėms – jokių priekaištų, visos stengėsi ir
kiekviena įsiminė savaip. Tačiau įvairaus didžio smulkmenos – nuo
nekokybiško garso iki alaus klubo baruose trukumo neleido 100 procentų
pasimėgauti veiksmu scenoje. Trumpi suru.lt įspūdžiai – Jūsų dėmesiui. Andaja. Pagan metal vilniečiai koncertuoja
gana aktyviai, todėl pateikti kažką naujo mačiusiem juos prieš keletą
savaičių Zarasuose buvo sunku. Ypač, kai teko atidaryti koncertą, kol
garsistai dar žiovavo, klavišų nesigirdėjo, o gitarų košėje buvo sunku
aptikti net puikiai pažįstamų melodijų pėdsakų. Visgi grupė prikaustė
dėmesį solidžiu sceniniu įvaizdžiu bei vokalisto-klavišininko Levo
charizma. O dar smagią šypseną sukėlė žavi panelė-vokalistė.
Nepastebimai pasirodė scenoje programai įsibėgėjus, sudainavo kelis
posmus ir po to pradėjo taip nuoširdžiai headbang‘inti, kad užkrėtė net
suru.lt narį, negalintį pasigirti plaukų gausa. O juk dar prieš metus per labai panašų pasirodymą stovėdavo ramiai.
Inquisitor. Vakaro mįslė. Vyrukams pasirodžius
scenoje iš karto kilo klausimas „Wtf? Andaja, antras dublis?" Mat
žmonių išsidėstymas prie instrumentų buvo tip-top toks pats. Dvi
gitaros, bosas ir priekyn pastumti klavišai su prie jų palinkusiu
vokalistu. Panašumai tuo ir baigėsi. Inquisitor juodmetalis
(visgi) – ne toks veržlus, gerokai sudėtingesnis, vietomis į galvą
lindo Arcturus, vietomis – ankstyvieji Dimmu Borgir ar Asgaroth (dėl
dominuojančių klasikinio skambesio klavišų). Įdomu būtų išgirsti
studijinį įrašą, nes gyvai visų vingrybių įvertinti nepavyko. Beje,
šviežutėliu CD prekiaujama nebuvo. Techniniai nesklandumai?
Karma Jawless. Maladiec vyrukai, pralinksmino. Svarbu, kad kvartetas sugebėjo perteikti grindcore‘o
dvasią, tiek muzikos prasme (žemos, purvinos gitaros, kliuksintis
vokalas), tiek įvaizdžio („dėjom! įvertinkit šiknaskylę!"). Pasirodymo
vinis – gabalas „krik…krikš…nu žodžiu, tiems, kurie skaito knygą, ir
mano, kad viskas taip ir yra, kaip joje parašyta…krikštoniams, vo!”
Mandragora. Melodic metal veteranai žymėjo
savo dešimtmetį, tad paruošė staigmeną: programą pradėjo dabartinė
sudėtis, o užbaigė žmonės, stovėję prie kolektyvo ištakų. Nepajudinamas
buvo tik Rimas, plaukų nesikirpęs, matyt, nuo grupės įkūrimo. Tiek
naujesni, tiek klasikiniai šmotai žiūrovus užvežė, ir judėjimas prie
scenos buvo nemenkas, o plaukai puikiai atliko ventiliatorių vaidmenį
ramesnei publikai. Jų fone senasis plikas Mandragora vokalistas atrodė
tarsi ateivis, absoliučiai neatitinkantis grojamos muzikos. Jam labiau
tiktų, arba brutal death metal arba kažkas panašaus į Любэ.
Argharus. Šiauliečiai blackeriai šiemet kone pasiekė
šio žanro lyderių Lietuvoje poziciją. Tam, be abejo, pasitarnavo ne tik
šviežias albumas „Pleištas", bet ir stiprus pasirodymas,
žiemą apšildant švedus Shining. Vakar Argharus nustebino narių scenoje
gausa – vokalistas boso gitarą perdavė Obtest nariui Demonui, kad pats
galėtų susikoncentruoti į true nesąmonių šnekėjimą (apie
atmatas ir begalinį daugelio žmonių troškimą permiegoti su savo
motinomis) tarp gabalų. Bendrai sudėjus, atšiauraus blacko dozė buvo pateikta įprastu lygių, tačiau trūko ugnelės.
Thundertale. Pasiklausyti patriotinių giesmių heavy/power metal
motyvais liko daugiausiai trečdalis žiūrovų. Tarp jų nemažai dailiosios
lyties atstovių. Kažką joms vyrukai padainavo, naują albumą pristatė,
bet suru.lt po dviejų gabalų patraukė namo…
Kaina: 30lt.
Vieta: 7/10. Siaura ir ilga New York
pagrindinė salė – nėra tinkamiausia aikštelė koncertams. Juolab tokiai
aktyviai publikai, kaip ilgų plaukų savininkai. Jos akustinės savybės
taip pat kėlė abejonių, nors Tiamat pernai skambėjo visai neblogai.
Garsas: 6/10. Kažin dėl kokių priežasčių,
bet garsintai pasiekė tik Karma Jawless kartelę, kuri toli gražu nebuvo
iškelta aukštai. Per Andają trūko klavišų, Inquisitor gitarų košėje
sunku buvo susigaudyti, o per Argharus beliko prisiminti daugelio
metalo koncertų įgarsinimo bėdą: garsiau nelygu kokybiškiau.
Gėrimai: 4/10. Kad per metalo koncertą net
neprasidėjus antros grupės pasirodymui baigtųsi alus? Tokio neatsakingo
požiūrio į savo potencialų pelną suru.lt dar nematė! Pažymį pakėlė tik
tas faktas, kad kol alaus buvo, jis buvo neblogas („Horn") ir nebrangus
(5 lt).
Apsauga: Kai kurių bukagalvių nuostatos,
kad metalo muzikos gerbėjai yra ne žmonės, regis, nepakeis niekas.
Nusipirko panelė klube alaus skardinę. Išėjo į lauką, parūkė, norėjo
sugrįžti. Apsaugietis pastūmė ją taip ant durų, lyg ji būtų savižudė su
dinamito kilogramu. Jokių perspėjimų, jokių paaiškinimų, jokių
atsiprašymų. Gyvuliai.
Gražių merginų: kaip nekeista, jų procentas padidėjo per Thundertale. Kažin, kodėl…
Bendrai: 6,5/10. Smagu visgi su senais sebrais paplepėti ir riebalus šiek tiek pakratyt.
Eksperimentą "Kaip išgauti pusėtinos kokybės nuotrauką iš mobiliako” atliko
Gediminas Navickas (GiN), www.fotografuoju.lt. Išėjo blackovai.
|