Sunkiosios muzikos klubas - Mito Brolija

Rumunija: 'Grupė „Rumunija“ nesusikūrė...'

BlackLight — Sat, 26 Jan 2013 12:14:07 GMT

Vasario 1-ąją dieną grupė Rumunija atidarys 'Metalinio Speigo IV' renginį. Tad nepraleisk pirmojo šios grupės koncerto Panevėžyje! O pradžiai kaip visad 'Šeši Šėtono Klausimai' susipažinimui:

M.B.: Kada ir kaip susikūrė jūsų grupė?

Rumunija: Grupė „Rumunija" nesusikūrė, tai buvo natūrali evoliucija iš studijinio projekto (ar netgi daugelio projektų), kai, po vieno disko, pavadinto „Rumunija" paviešinimo 2010 metais, prasidėjo iki šiol nesibaigiantys kvietimai koncertuoti. Prieš nuolatinių įrašinėjimų laikotarpį dar buvo ir bendrų nevaržomų grojimų Šiaulių, Palangos gatvėse ar bet kur kitur, periodas, vėl gi su tais pačiais žmonėmis. Taigi, bendros veiklos užuomazgos jau buvo 2003 metais ar net anksčiau.

M.B.: Dėl ko būtent taip pavadinote grupę ir pavadinimo reikšmė?

Rumunija: Pavadinimas „Rumunija", pagal savo nesąmoningumą, keistumą ir sąryši su laisva čigoniška dvasia, idealiai tiko grojamos muzikos apibendrinimui.

M.B.: Kokios grupės daro įtaką jūsų kūrybai?

Rumunija: Mūsų kūrybą labiausiai įtakoja ne grupės, o gyvenimas provincijose, kaimuose, bei gamtos ir provincijos žmonių gaivalinga esatis.

M.B.: Kas yra jūsų grupės muzikos bei tekstų kūrėjai?

Rumunija: Didžioji dalis grupės tekstų priklauso poetui Arūnui iš Baukų kaimo, o muzika liaudies, bei visų grupės narių po truputį.

M.B.: Ko gali tikėtis žmogus iš jūsų grupės atėjęs į "Metalinį Speigą IV"?

Rumunija: Iš mūsų grupės galima tikėtis vienintelio dalyko, tai yra: kažko netikėto. Neabejotinai, nes kiekvieną koncertą ir mums patiems būna kažkas netikėto.

M.B.: Jūsų grupės baigiamasis žodis.

Rumunija: Baigiamajam žodžiui dar tikrai ne laikas, nes dar nieko nebaigėme. Be viso ko, šis koncertas vasario 1-ją dieną bus pirmasis grupės apsilankymas Panevėžyje, kas irgi ganėtinai intriguoja. Nesusidūrusiems su mūsų muzikos apraiškomis, galiu rekomenduoti apsilankyti svetainėje rumunija.blogspot.com, kur talpinama visa mūsų diskografija, bei, laikui bėgant turėtų atsirasti ketvirtasis ir penktasis albumai, kurie jau beveik įrašyti. Alakh Akbar.

Malduguns: '...smelly hands! :D'

BlackLight — Sat, 26 Jan 2013 11:50:51 GMT

Štai ir atėjo metas pakalbinti pagrindinę vakaro grupę... Šmaikštuoliai braliukai nepatingėjo ir atsakė i klausimus su kaupu! visas interviu prieš jus:

M.B.: Kada ir kaip susikūrė jūsų grupė?

Malduguns: 2008-2009 – ieji turbūt buvo tikroji pradžia, tačiau dauguma grupės narių pažinojo vienas kitą iš anksčiau, kai kurie taip pat buvo kartu groję. Tada tai buvo šalutinis projektas, grojome paprastesnę ir melodingesnę muziką, kažką panašaus į Finntroll ar ankstyvuosius In Flames. Kai tai tapo vienintele grupe, prioritetai pasikeitė ir tai tiesiog turėjo būti death metalas. Pagrindinis gitaristas Malējs ir bosistas Motors išliko grupės sudėtyje nuo pat jos įkūrimo.

M.B.: Dėl ko būtent taip pavadinote grupę ir pavadinimo reikšmė?

Malduguns: Malduguns – latviškai žaltvykstlė, ignis fatuus. Tai buvo pasirinkta kaip dvasinių klajonių ir psichinių kančių, kurios prasiskverbia į žmones, simbolis. Visko, kas gali būti tiesa, bet taip pat ir iliuzija. Dauguma mūsų dainų tekstų taip pat kalba apie šiuos dalykus.

M.B.: Kokios grupės daro įtaką jūsų kūrybai?

Malduguns: Mėgstame klasikinio death metalo milžinus – Death, Atheist, Carcass... Kai kurį progresyvų metalą/roką. Tiesą sakant, labai įvairią muziką. Kai kurie iš mūsų dievina senuosius Megadeth. Dave‘as ir kaip jis patempia savo viršutinę lūpą yra tapę daugelio linksmų, girtų pokalbių tema. Bet kuriuo atveju, žmonės, klausęsi mūsų, sunkiai galėjo lyginti mus su bet kuriomis konkrečiomis grupėmis.

M.B.: Kas yra jūsų grupės muzikos bei tekstų kūrėjai?

Malduguns: Daugiausia tekstų parašė buvęs vokalistas. Muziką pirminėje formoje kuria daugiausia Malējs, tačiau kiekvienas yra svarbus prisidėdamas prie detalių, kol ji pasiekia finalinę išraišką. Mūsų būgnininko kantrybė kartais būna tiesiog stulbinanti, kai visi pradeda „koreguoti" jo partijas. Taip pat mes mielai bendradarbiaujame su atsitiktinumais ir psichoaktyviosiomis medžiagomis.

M.B.: Ko gali tikėtis žmogus iš jūsų grupės atėjęs į "Metalinį Speigą IV"?

Malduguns: Dainų iš mūsų pirmojo albumo „Pēddzinis", taip pat keleto naujesnių, galbūt poros klasikinių mylimiausių „gabalų" koverių. Iš esmės tiesiog penkių vaikinų, su jausmu ir ryžtu atliekančių metalą!

M.B.: Jūsų grupės baigiamasis žodis.

Malduguns: Senas latviškas priežodis: „Jei naktį niežti užpakalį, ryte smirdės rankos!"

Taip pat manome, kad norėsite išvysti ir originalą:

When and how was your band created?
2008-9 was probably the real start, even though most of the members knew each other from before that and some had played together as well. There was a time when it was a side project and played a simpler and more melodic kind of music, something closer to Finntroll or early In Flames, but then it became the only band, the priorities shifted and thus it just had to be death metal. Lead guitarist Malējs and bass player Motors were there through all the line-up changes that happened early on.

Why did you call your band like this and what is the meaning of the name?
"Malduguns" is Latvian for "will o' the wisp" or "ignis fatuus". It was chosen as a symbol for the spiritual quests and mental torments that permeate people's lives. All that which may be true, but may also prove to be an illusion. Most of our lyrics deal with those kinds of things too.

Which bands have the influence on your creation?
We love the classic death metal greats - Death, Atheist, Carcass... Some prog metal/rock. It's all kinds of music, really. Some of us are very much into old Megadeth. Dave and the way he puckers his upper lip have been mentioned often in merry, drunken conversations.:) Anyway, this far people who have heard us have found it quite hard to come up with direct comparisons to any band(s).

Who creates music and lyrics in your band?
The majority of lyrics are by our former vocalist. Music in it's primal form comes mostly from Malējs, our lead guitar player, but everyone is important in it's twists and turns as it reaches it's final presentation. Our drummer's patience is admirable sometimes, when everyone starts "editing" his parts. We also gladly cooperate with coincidence and mind altering substances.

What can be expected of you in „Metalinis Speigas IV"?
Songs from our first album "Pēddzinis" as well as a few newer ones, maybe a cover or two from classic favorites. Basically just five guys performing Metal with feeling and intent!

Your concluding remarks.
Old Latvian words of wisdom - if in the night you have an itchy arse, the next morning you're going to have smelly hands!

PHRENETIX: '20‘s metal \m/'

BlackLight — Tue, 22 Jan 2013 17:40:46 GMT

Mito Brolija būsimus renginio lankytojus ir toliau supažindina su grosiančiomis grupėmis koncerte bei pateikia dar vieną mini interviu. Šį kartą su grupe PHRENETIX:

M.B.: Kada ir kaip susikūrė jūsų grupė?

PHRENETIX: 2011 metais grupei State of Ruin dėl nepaaiškinamų priežasčių pradėjus byrėti ir strigti bet kokiai veiklai, buvo padarytos tam tikros permainos, priimti nauji nariai ir tuo pačiu atšviežėjo grupės kūryba, todėl kilo poreikis atsikratyti seno pavadinimo ir žengti naują žingsnį.

M.B.: Dėl ko būtent taip pavadinote grupę ir pavadinimo reikšmė?

PHRENETIX: Phrenetic išvertus reiškia maniakas,fanatikas, o x gale pakelia viską kvadratu :D. Pavadinimas išrinktas būtent toks todėl, kad kiekvienas grupes narys yra kažkuo maniakas.

M.B.: Kokios grupės įtakoja jūsų kūrybą?

PHRENETIX: Kai kurie nariai neklauso muzikos, o tie, kurie klauso, tai klauso labai įvairių, neblogų grupių.

M.B.: Kas yra jūsų grupės muzikos bei tekstų kūrėjai?

PHRENETIX:Visa grupė daugiau mažiau prisideda (išskyrus bosistą, būgnininką ir pan.)

M.B.: Ko gali tikėtis žmogus iš jūsų grupės atėjęs į "Metalinį Speigą IV"?

PHRENETIX: Žmonės, papuolę į konservatyvių jėgų lauką, bus atspeigti nuo žiemos speigo metaliniu speigu.

M.B.: Jūsų grupės baigiamasis žodis.

PHRENETIX: Lauksim visų Metaliniame Speige, 20‘s metal \m/

DEAD MAN'S CROSS: 'Žodžiu, laukit mūsų..."

BlackLight — Tue, 22 Jan 2013 17:22:03 GMT

Kadangi laiko iki 'Metalinio Speigo IV' liko visai ne daug tai šėtonas suskubo apkalausti grupę DEAD MAN'S CROSS:

M.B.: Kada ir kaip susikūrė jūsų grupė?

DEAD MAN'S CROSS: Repetuoti kartu pradėjome 2012 metų vasarį. Tuo metu grojome trise, be bosisto. Tačiau kūrybinė veikla vyko ir be jo. Karolis, dabartinis bosistas, groti pas mus atėjo 2012 rudenį. O priežastis, kodėl tą darome paprasta - muzikavimas tam tikra susirgimo forma.

M.B.: Dėl ko būtent taip pavadinote grupę ir pavadinimo reikšmė?

DEAD MAN'S CROSS: Norėjosi kieto pavadinimo ir Dead Man‘s Cross prilipo geriausiai iš visų turėtų. Mintis tokia: kad ir ką bedarytum, ir kaip begyventum - pabaiga vienoda visiems.

M.B.: Kokios grupės įtakoja jūsų kūrybą?

DEAD MAN'S CROSS: Yra aibė grupių ir jos nuolatos keičiasi. Minčių semiamės net bliuzo muzikoje. Pagrindą metalinei pusei kloja Pantera, Hellyeah, Black Label Society. Iš roko pusės Shinedown, Alter Bridge, netgi Buckcherry. Dream Theater - neišsemiamas muzikos vadovėlis, Hermano – kieto amerikietiško skambesio mokytojai.

M.B.: Kas yra jūsų grupės muzikos bei tekstų kūrėjai?

DEAD MAN'S CROSS: Tekstus rašo tik vokalistas Mantas, kiti tik gramatines klaidas taiso. Septynios baigtos klasės bei „Beavis And But-head“ lygio anglų kalba kartais trukdo gyventi. Instrumentinės linijos Luko ir Manto (gitaristai) teritorija. Karolis, kuklinasi, o Marius (būgnininkas) skundžiasi, kad neranda tinkamo overdraivo savo katilams, bačkoms ir kitiems bravoro prietaisams.

M.B.: Ko gali tikėtis žmogus iš jūsų grupės atėjęs į "Metalinį Speigą IV"?

DEAD MAN'S CROSS: Groovo, groovo ir dar kartą groovo. Mes, beveik visi buvę metalistai, kuriems pabodo AK-47 stiliaus būgnai ir žvėriškas instrumento techninių ribų demonstravimas. Ši grupė apjungią metalo jėgą ir roko „don‘t give a fuck“ požiūrį – finale pumpuojantis bytas, rėkiantis vokalas ir griežtos gitaros.

M.B.: Jūsų grupės baigiamasis žodis.

DEAD MAN'S CROSS: Žodžiu, laukit mūsų, klausykit mūsų ir tūsinkite su mumis. Fuck yeah!

Pekla: 'Aikit peklan!'

BlackLight — Fri, 18 Jan 2013 13:28:03 GMT

Nepatikėsite, kas buvo prispausti 'Šešių Šėtono Klausimų', ogi pati Pekla! Tik ką išleidusi albumą 'Degsit!' Pekla nutarė aplankyti 'Metalinį Speigą IV' ir pristatyti savo dar dažais kvepiantį kūrybos vaisių. Visas mini interviu su Pekla jums prieš akis:

M.B.: Kada ir kaip susikūrė jūsų grupė?

PEKLA: pasirodo, susikūrė 2010 metų pabaigoj. O susikūrė todėl, kad norėjom groti smagų, greitą ir pašėlusį metalinį rokenrolą

M.B.: Dėl ko būtent taip pavadinote grupę ir pavadinimo reikšmė?

PEKLA: pavadinimo reikšmė, manytume, yra akivaizdi. O būtent taip pavadint nutarėm todėl, kad pavadinimas atitinka grupės požiūrį į muziką ir elgesį ant scenos – nevaržoma, gerokai „nupušusi" pekla.

M.B.: Kokios grupės įtakoja jūsų kūrybą?

PEKLA: visas senas geras oldskūlas, rokenrolas, jazzas ir swingas.

M.B.: Kas yra jūsų grupės muzikos bei tekstų kūrėjai?

PEKLA: ir tekstus „spiritizmo" seanso metu mums kužda žalieji, raudonieji ir visokie kitokie velniai. Pasiutę jie kaip reikiant, tai ir muzika tokia.

M.B.: Ko gali tikėtis žmogus iš jūsų grupės atėjęs į "Metalinį Speigą IV"?

PEKLA: dozės senobinio metalinio rokenrolo.

M.B.: Jūsų grupės baigiamasis žodis.

PEKLA: aikit peklan!

Pagaliau 'Šeši Šėtono Klausimai' grįžta ir kalbina grupę Metal Messiah!

BlackLight — Sun, 13 Jan 2013 10:39:06 GMT

Ilgiau nei po metų laiko 'Šeši Šėtono Klausimai' atsigauna ir pateikia pirmuosius klausimus grupei iš Vilniaus Metal Messiah:

M.B.: Kada ir kaip susikūrė jūsų grupė?

Metal Messiah: Grupė galutinai susibūrė 2012m. vasarą. Susikūrėm mes kaip ir visi, susiradom vieną narį, kitą ir susikūrėm.

M.B.: Dėl ko būtent taip pavadinote grupę ir pavadinimo reikšmė?

Metal Messiah: Grupę pavadinom Metal Messiah, nes buvom ir esam viena iš nedaugelio grupių Lietuvoje, grojanti kažką panašaus į senąjį 80-tųjų metalą, tad savo muziką kaip mesijai skiepyjam liaudžiai.

M.B.: Kokios grupės įtakoja jūsų kūrybą?

Metal Messiah: Yra daug patinkančių grupių, bet labiausiai atsispindi Slayer, Metallica, Iron Maiden, Venom‘ų ir Tankard įtaka. Skirtingos grupės, bet kažkaip įsimaišo.

M.B.: Kas yra jūsų grupės muzikos bei tekstų kūrėjai?

Metal Messiah: Muziką stengiamės kurt visi pagal galimybes, bet žinoma viską tenka nudirbti gitaristams. Tekstų kūryba taip pat užsiima tas kas reikia – vokalistas.

M.B.: Ko gali tikėtis žmogus iš jūsų grupės atėjęs į "Metalinį Speigą IV"?

Metal Messiah: Daug energijos, geros muzikos ir šiaip gero laiko.

M.B.: Jūsų grupės baigiamasis žodis.

Metal Messiah: Metal Messiah \m/

Du viename (Mono koncertas ir 'Lapkričio Speigas' Vilniuje)

BlackLight — Tue, 27 Nov 2012 15:18:45 GMT

Nors jau praėjo bemaž savaitėlė, tačiau nutariau vistiek pasidalinti savo įspūdžiais iš poros renginių, kurie vyko tik vienos dienos skirtumu. Tad kaip supratote į vieną reportažą sugrūsiu du renginius. Tai bus Mono pasirodymas Lofte bei Inferno pasirodymas Metro klube.
Nors renginių kalibrai pakankamai skirtingi, tačiau abu jungsiu Dievo pagalba, o kas pavyks, galėsite įvertinti savo skaudžiaisiais komentarais.

Mono, regis, vyko trečiadienio vakarą ir prasidėjo 21 val. Trečiadienis - gal ir nekokia diena, tačiau valanda šiek tiek situaciją pataisė. Tad neutralios nuotaikos vykau į loftą troleibusu. Žinoma, vykau anksčiau, kad galėčiau atsigerti alaus.. Tačiau būnant pirmą kartą lofte supratau, kad man to padaryti nepavyks. Ir kodėl gi? - kyla klausimas. Visų pirma dėl to, jog ten alaus net nėra! Tie apgailėtini Tuborg (alaus gėrimai buteliukuose) kainavo po šešetą pinigų, kai už juos nei keturių neduočiau, o mąstant kokia jų savikaina, tai išvis graudu darėsi. Antra, be šių alaus gėrimų ir kažkokių buteliukų sidro nebuvo daugiau ko rinktis, nes daugiau tebuvo stiprieji gėrimai, kurių vartoti tokią dieną nesinorėjo.
Šią opią problemą pašalinus ten vieta tikrai puiki. Scena puiki, aplinka viduje jauki, o tualetuose "kiaulių lovys" vyrukams atrodė išradingai. Atkentėjus valandėlę ant sėdmaišio truputį vėluodami pasirodė japonai Mono. Jie kaip ir visi kiti japonai atrodė tokie pat.. Emo šukuosenomis bei aptemptais juodais rūbais.
Kiek supratau kada ir kur baigiasi dainos, tai padariau išvadą, kad buvo aštuonios dainos. Pradžia prasidėjo gal kiek sunkokai, bei mano menku supratimu kur aš pataikiau, nes prieš tai jų mažai buvau klausęs. Tačiau po antros, trečios dainos pats įsisiūbavau ir pasitaisė mano nuomonė apie juos. Visos dainos buvo lyg ir vienodos, tačiau jose buvo galima įžvelgti ar pajusti skirtumus. Man kažkodėl lpatiko kas antras gabalas.
Išsidėstymas scenoje taip pat paliko įspūdį. Gitaristai sėdėjo šonuose, palikę bosistę stovėti per vidurį. Na, o būgnai kaip visad nukišti į galą. Taip pat pastebėtina, kad publika buvo ramut ramutėlė bei tik kartą temačiau iškeltus "ragus"...

Mono

Inferno, Žrec bei Luctus vyko penktadienio vakarą Metro klube, į kurį kaip įprastai tenka valandą vėluoti. Kitu atveju teks laukti kaip reikiant. Ir ši tiesa pasitvirtino. Atvykau 21 val. su tendencija dar lauke išgerti savo mėgiamo alaus butelį. Susiradus draugus suvartojom kas kokį turėjo gėrimą bei patraukėme į vidų. Viduje žmonių buvo lygi soties. Tiesa sakant seniai bebuvau Metro. Tad sutikau nemažą desantą pažįstamų. Visa tai praėjus bei dar papildomai vėluojant renginiui, pirmieji pasirodymą atliko Luctus. Tiesą sakant jie manęs nežavėjo nė karto iš trijų, kuriuos mačiau. Tačiau šį kartą puikiu garsu Metro (o gal garsistas Paulius?) mane pritrenkė bei Luctus išgirdau kitu kampu. Tekstai aiškiai girdėjosi, gitaros taip pat išraiškingai skambėjo, o bugnai plakė it pašėlę. Visa tai puikiai susiklausė bei išėjau gerti toliau į kiemelį.
Antrieji ilgąjį instrumentų derinimą atliko čekai Žrec. Viso šio dalyko klausytis pavargau net kelis kartus. Tad per tuos kartus išeidavau į kiemelį. Regis trečią kartą grįžus iš kiemelio, veiksmas jau pasistūmėjo į priekį. Gaila, tačiau net per tiek laiko jie nesugebėjo visko suderinti taip, jog būtų įmanoma klausytis. Viso pasirodymo metu vis kažko trūkdavo. Tai dūdelė nesigirdi, tai švaraus balso beveik nėra... Tokios iš pirmo žvilgsnio menkos problemos privertė pasišalinti į kiemą gurkšnoti sau toliau ramiai alaus.
Paskutinieji black metal atlikėjai Inferno jau net nebepamenu kiek laiko derinosi aparatus. Tiesiog įėjau į klubą ir juos išgirdau. Šieji taip pat be garso problemų neapsiėjo... Tai gitaros partijų nesigirdėjo, tai vokalas dingdavo. Klausiau jų protarpiais, tačiau didelio įspūdžio nepaliko. Renginį "atbuvau" pilnai ir tik po pasirodymų išvykome miegoti į Kamčiatką.

Palyginus abu renginius, Mono buvo stipresnio kalibro renginys, tačiau be alaus. O Metro klube vykusį renginį su alumi kartelę tepakelia tik lietuvaičiai Luctus.

Luctus

Prisiminkime "Metalinį Speigą III"

Vyga — Wed, 03 Oct 2012 17:32:50 GMT

Į Lietuvą šiais metais žiema atėjo vangokai. Kartais atrodė, kad žiemos taip ir nesulauksim. Tačiau ji, nors ir iš pradžių buvusi apgaulinga, po visų žiemos švenčių pradėjo rodyti savo tikrąjį veidą: vis pasniguriuodavo, šiek tiek pašaldavo. Ir tik tą savaitę, kada turėjo įvykti „Metalinis Speigas III“, šalį sustingdė pats tikriausias speigas. Tartum pati žiema buvo šio renginio palydovė.
Išaušus vasario 4-osios rytuj „mito broliai“ sukruto ir pradėjo ruoštis šiam koncertui. Tačiau dienos pradžia buvo nesėkminga. Norėjome sutaupyti laiką gabenant instrumentus ir įrangą į įvyksiančio koncerto vietą, todėl reikėjo dviejų automobilių. Antruoju automobiliu turėjo būti mano golfas, bet šalčiai jį pakirto. Dieną pradėjome bandymais užkurti mano golfuką. Nepadėjo nei „krokodilai“, nei bandymas užkurti tempiant „buksyru“. Tad teko apsiriboti tik Rolando automobiliu, todėl visos įrangos suvežimas užėmė nemažai laiko. Vėlavome pagal savo nustatytą grafiką, vis dar persekiojo nesėkmės, kurias palydėdavo šūksmas „Byyybis!“. Juokavome, kad šis keiksmažodis taps koncerto šūkiu. Pagaliau vargais negalais įranga buvo suvežta į vietą. Keli iš mūsų jau galėjo atsipūsti. Liko tik viską sujungti, sutikrinti, sureguliuoti.
Mūsų pačių nuostabai, spėjome viską paruošti. Renginys šiek tiek vėlavo, tačiau jau ne dėl mūsų kaltės. Baiminomės, kad šis koncertas nepasiseks dėl mažo lankytojų skaičiaus, juk už durų miestą vis labiau kaustė šaltis. O žmonėms kur kas maloniau laikyti savo sėdynes šiltuose krėsluose namuose, negu leisti jai nušalti. Bet viskas įvyko atvirkščiai – susirinko pakankamas skaičius žmonių, buvo lankytojų net iš kitų miestų ir miestelių. Šaltis nesustabdė metalinio skambesio ištroškusių žmonių. Pagaliau šių žmonių ausis pasiekė pirmieji akordai – koncertas prasidėjo.
Pirmieji lankytojų dėmesio sulaukė panevėžiečiai „Bad X Blend“. Ši grupė ne taip ir seniai pakeitė vokalistą į merginą. Aišku, ši mergina į grupę įnešė naujų vėjų. Pirmiausia, grupė scenoje, mano nuomone, geriau atrodo, nes ankstesnis vokalistas dainuodavo dainas iš lapų. Dabar lapai „nebebado“ akių, atsirado daugiau bendravimo su publika ir gyvumo scenoje. Taip pat jaučiasi, kad nauja narė, galbūt, šiek tiek pakeitė pačią grupės muziką: anksčiau buvo grojamas senosios mokyklos sunkusis rokas, tačiau dabar senoji mokykla maišosi su tam tikra alternatyva, darosi kažkiek modernesnė. Matosi, kad grupė bando rasti kompromisą muzikos atžvilgiu – sugrojamos tiek senosios mokyklos dainos, tiek naujesnės, alternatyvesnį skambesį turinčios dainos. Teigti, kad naujas grupės balsas yra geresnis ir stipresnis už „ex-balsą“, būtų per drąsu, juk buvęs vokalistas turėjo daugiau patirties šiame reikale. Tačiau ir dabartinis vokalas, nors ir jaunas, yra pakankamai stiprus. O kad ji neužriestų savo nosytės - buvo viena kita vieta dainose, kur šiek tiek nusidainuota, tačiau tai niekis. Jai dar reikia padirbėti, pasistiebti. Patys „Bad X Blend“ muzikantai šiame koncerte, kaip visada, atliko savo darbą tvarkingai ir gerai. Kaip visada ši grupė pateikė nemažai koverių ir keletą savo dainų. Trumpiau pasakius, „Metalinio Speigo III“ pradžia buvo pakankamai nebloga.
Toliau renginį tęsė Panevėžio sunkiojo roko veteranai „Night“. Ši grupė jau matyta ir aprašyta tiek kartų, kad jau sunku ką ir beparašyti apie juos. Jie, kaip visada, koncertams duoda papildomos tikrojo sunkiojo roko dozės, energijos – ne išimtis ir šis koncertas. Labai smagu, kad ši grupė pagaliau pajudėjo šiek tiek į priekį, nebestovi vietoje: klausytojai sulaukė naujos dainos (problema – nepamenu pavadinimo), kuri buvo tikrai nebloga ir laikui bėgant, manau, suras vietą fanų širdyse šalia tokių dainų, kaip „Ąžuolas“, „Naktis prieš sušaudant“, „Kelionė“ ir kt. Nauja daina – tikrai malonus siurprizas tą vakarą. Na o pati grupė, kaip visada, pasirodė puikiai.
Po sunkiojo roko injekcijos prasidėjo kur kas sunkesnė renginio dalis, kurią pradėjo vilniečiai mirties metalo puoselėtojai „Oboltred“. Dar prieš koncertą jie turėjo bėdų su būgnininko paieškomis, tačiau šią problemą išsprendę vis tik atvyko į koncertą ir driokstelėjo kaip kelių tonų sprogstamasis užtaisas, ištaškęs visus. Grupės vokalistas, žinomas Brotherio slapyvardžiu, šį kartą ant scenos užlipo solidžiai atrodantis: buvo pasipuošęs kostiumu. Tačiau jau po keletos dainų Brotheris iš solidaus dėdės virto vėjavaikiu: nusimetė švarką, prasisegė marškinius, atsiraitojo rankoves, o pro atsegtus marškinius matėsi didžiulė raudona dėmė – neva kraujas. „Oboltred“ sugrojo jau klausytojų pamėgtas dainas iš savo demo albumo „Garažo Revizorius“. Tačiau nepagailėjo ir naujojo savo hito „2 kapai (stovi metalistai rudenio arimuos)“, kuris gerbėjų rate turbūt išpopuliarėjo YouTube.com pagalba. Jų pasirodymas buvo puikus. Grupė, kaip visada 100% atsidavė klausytojams.
Po brutalaus skambesio klausytojai galėjo šiek tiek atsipūsti, nes toliau renginį tęsė lengvesnį metalo požanrį grojanti grupė iš sostinės „Wulture“. Tai ne taip ir seniai, tik 2011-ųjų pavasarį, susikūrusi penkių vyrukų grupė. Jie pasirinko sunkiojo metalo kelią Lietuvos underground‘inėje muzikos padangėje. Nors „Wulture“ dar yra jauna grupė, tačiau jie jau spėjo atkreipti į save dėmesį dalyvaudami "Wacken Metal Battle 2012" konkurse, kuriame pateko į finalą. Grupė save apibūdina kaip „sustiprėjusį grobuonį“, o vokalistas dainavimo paslapčių mokėsi pas patį legendinį Povilą Meškėlą. Dar prieš koncertą šią grupę patyrinėjau Youtube.com erdvėje – peržiūrėjau keletą jų koncertų įrašų. Bet žinot, kaip būna su tais video įrašais – arba garso kokybė prasta, arba vaizdo kokybė prasta, arba abu dalykai yra prasti. Įrašai ir lieka įrašais. Tačiau bent jau žinojau, ko tikėtis iš šių jaunuolių. Ir vos tik vokalistas pravėrė gerklę pirmiesiems dainos žodžiams išspausti, likau nustebintas: ausis pasiekė tvirtas, skambus ir sunkiajam metalui būdingas (daugmaž pagal standartą) balsas. Be to buvo juntama P. Mėškėlos dainavimo maniera. Nors kai kurie klausytojai jo balse girdėjo ir Jeronimą Milių. Kad ir ką vieno iš grobuonių balse išgirdo klausytojai, pripažinkim, kad tai buvo stipru. Ši grupė mums davė tikrojo sunkiojo metalo garsų. Didžiajai daliai klausytojų jie patiko. Jie patiko ir man. Jų muzika suteikė geros energijos ir teigiamos nuotaikos užtaiso. Mano nuomone, „Wulture“ - tikrai perspektyvi ir gan stipri jaunimo grupė. Ir tą vakarą jie nesugadino bendro „Metalinio Speigo III“ turinio, o galbūt ir papuošė. Šaunuoliai.
Sekantis “Metalinio Speigo” meniu sąraše buvo juodojo metalo projektas iš Kauno „Luctus“. Ši grupė buvo mano vakaro favoritė, nors jų pasirodymą mačiau pirmą kartą. Iki šio „Metalino Speigo“ juos girdėjau tik savo mp3 grotuvo ausinėse. Na ir ką? Tiek šio projekto muzikantai, tiek vokalistas turi nemažą muzikinę ir sceninę patirtį. Profesionalumas buvo juntamas visame atlikime. Vos pasigirdus pirmiesiems garsams sceną apgaubė pykčio, tamsos ir šalčio atmosfera. Buvo sugrotos bemaž visos ausinėse girdėtos dainos. Be to „speigo garbintojai“ turėjo galimybę išgirsti ir vieną iš naujesnių dainų „Audra slenka virš miesto“ (šios dar nebuvau girdėjęs). Asmeniškai man, kauniečių pasirodymas buvo sprogimas šiame koncerte. Buvo pakankamai puiku. Tačiau neaplenkė tas jausmas, kad kažko dar trūko, tačiau velniai žino ko, buvo kažkoks kabliukas.
Na ir paskutinieji buvo šiauliečiai thrash metalo atstovai „Humilination“ - jauniausias to vakaro kolektyvas. Teišgirdau pirmąsias dvi jų dainas. Jų muzikoje vietomis išlysdavo punk‘o yla iš alumi permirkusio thrash metalo maišo. Pasirodo, savo grupės priešistorėje šie vyrukai pradėjo skalambyti nuo punk rock‘o, kuris vėliau supiktėjo ir virto thrash metalu. Jei brukant viską į rėmus, tai jiems dar trūksta iki to tikrojo pikto, energingo ir viską griaunančio thrash metalo. Na bet jie dar jauni, todėl dar yra kur tobulėti. Gaila, kad neišgirdau jų dainos „Alaus kapas“, kurią būtų buvę smagu išgirsti gyvai. Teko atsisveikinti su „broliais“ ir eiti namo: nuovargis, susikaupęs per dieną, padarė savo.
Trečiasis „Metalinis Speigas“, nepaisant sunkaus pasiruošimo, buvo puikus. Juk klausytojų ausis pasiekė įvairi muzika ir pakankamai geras garsas, o gomurius vilgė vėsus putojantis alus. Be to miestą kaustęs speigas buvo geras rengino atributas ir palydovas, suteikęs visam šiam reikalui esmę.

"Mito Naktys 2012": paparčio žiedo ieškotojai nebegrįžo

BlackLight — Mon, 20 Aug 2012 17:32:55 GMT

Praėjus nemažam kiekiui dienų nutariau pasidalinti savo įspūdžiais iš "Mito Nakties", kuri šiemet pagaliau virto į "Mito Naktis".
Pirma galbūt pradėsiu nuo to, kad pasirodo buvo daugiau norinčių dalyvauti šioje šventėje. Deja dėl nesusikalbėjimo šičia sudalyvauti bet kas negalėjo. Kitais metais pasitaisysime ir priimsime mums pažįstamus bendraminčius.

Pirmoji diena. Taigi, kaip ir buvome sutarę, išvykimas prasidėjo po darbų - apie 18val. Sustojimas apsipirkti bei kam kokių reikia atsargų papildymui praėjo sklandžiai. Pasirodo, kad tik porai žmonių to tereikėjo. Tad turėjome pora stabdžių - mane ir mano draugę. Vėliau kelionė ėjosi sklandžiau ir per daugmaž pusvalandį pasiekėme savo naująją vietovę, kuri šiais metais buvo su privalumais: pirtis, prūdas, žydų kapinės, TV (kas labai pravertė, nes kaip tyčia vyko olimpiada), lovos ir panašūs šūdniekiai, kurie skaidrina ir lengvina gyvenimą. Visą tai išvydę džiūgaudami išėjome gerti bei kurti pirtelę.
Pakankamai apšilę turėjome jau daugiau laiko ir kepsniams išsikepti. O kaipgi be jų gamtoje, a? Tad šie metai buvo ne tik su keptomis bulbėmis bet ir su šašlykais, dešrelėmis bei žuvies kepsniais (plečiame asorti, kaip matote).
Apsivartoję įvairių dalykų lindome po vieną ar po du pirtin (deja, nuo tos vietos Rolandas su Aurelija kažkur dingo... Broliai kalbasi, kad jie išėjo paparčio žiedo ieškoti). Pasibaigus bendrai pirtelei prasidėjo vyriška pirtelė su alumi ir užkandžiais. Taip ir prasėdėjome iki penkių ryto.

Antroji diena. Antroji diena prasidėjo įprastai: su tradiciniu vienu iš Mito Brolių apsivėmimu. Toliau sekė mineralinio vartojimas bei tingus bendravimas.
Įpusėjus dienai paaiškėjo, kad paparčio ieškotojai taip ir nebegrįžo. Tad likome penkiese: Mantas, Vyga, Vilma, Šarūnė ir aš. Šitokia brigada nutarėme aplankyti Juodbalio karjerą. O pasirodo, kad ten smėlis geresnis nei prie mūsų išgirtosios-numyžtosios jūros. Ten pasibuvę bei atsigėrę grįžome linksmintis pirtin.
Grįžę kūrėme šašlykinę, pirtelę bei tęsėme linksmybes. Liko tik stipriausi, nes Vilma lūžo miegoti ir paliko vienintelę merginą pirtyje su trimis berniukais. Suvartoję visą dėžę Vygos alaus bei dar truputį kitokio (bambalinio), kas dar galėjo ėjo į sauną... Vėliau sekė tamsuma mano atmintinėje...
Ryte viskas atrodė šviesiau bei aiškiau. Niekas nelūžo, nedužo ir niekas nebuvo sumuštas marozų, kurių net nebuvo.

Viską apibendrinus galima teigti, kad pirmosios "Mito Naktys" viršijo mano lūkesčius kelis kartus. Nes: alaus dar liko, maisto taipogi, visi lyg ir patenkinti, lovos buvo labai gerai girtam miegui, pirtis nesudegė, o kasant bulbes sužeistas kurmis neišgyveno.

Iš kairės: Rolandas, Aurelija, Mantas

Luctus: 'Visos muzikos ir tekstų autorius esu aš'

BlackLight — Sun, 29 Jan 2012 12:52:13 GMT

M.B.: Kada ir kaip susikūrė jūsų grupė?

Luctus: 2001-ųjų žiemą. Tuomet atsibodo groti kitoje grupėje ir kilo noras padaryti kažką savo, neklausyti kažkieno nurodymų. Buvo tiesiog imta į rankas akustinė gitara ir pradėti lipdyti pirmi rifai.

M.B.: Dėl ko būtent taip pavadinote grupę ir kokia pavadinimo reikšmė?

Luctus: Tuomet priežastys buvo kitokios nei dabar, pagrinde šis žodis geriausiai apibūdina grupės muziką ir mano asmenybę. LUCTUS lotyniškai reiškia „gedulas".

M.B.: Kokios grupės įtakoja jūsų kūrybą?

Luctus: Tikrai labai skirtingi žanrai suteikia įkvėpimo. Nuo pačio juodžiausio bestial’o iki klasikinės muzikos, elektronikos.

M.B.: Kas yra jūsų grupės muzikos bei tekstų kūrėjai?

Luctus: Visos muzikos ir tekstų autorius esu aš, Simonas//Kommander L., kiti grupės nariai padeda aranžuoti kūrinius, įneša papildomų idėjų, pasiūlymų.

M.B.: Ko gali tikėtis žmogus iš jūsų grupės atėjęs į "Metalinį Speigą III"

Luctus: Įsitikinti, kad lietuviškas blackmetalas yra ne ką prastesnis nei užsienietiškas.

M.B.: Jūsų grupės baigiamasis žodis:

Luctus: Audra nusiris per Panevežį!